Poetry in Lithuanian
Katedros nepažįstamoji ir dvaro dama.
Senas vilkas girioje ir elgeta sena.
Kas nors. Kur nors. Kažkada.
Ar girdite mane?
Trokštu laimės.
Meilės.
Tavo akių artumo.
Kad žvelgtum į mane,
kaip žvelgia floristai į pražydusią gėlę.
Kaip astrologai stebi dangum skriejančią kometą.
Kad mylėtum mane,
kaip myli medžiai saulės šviesą.
Kad trokštum manęs,
kaip trokšta maisto Zylės žiemą.
Kad apkabintum mane,
kaip apkabina tėvas sūnų palaidūną.
Kad nepaleistum,
kaip Orfėjas nepaleido Euridikės net Hadui pašaukus jos sielą.
Kad paguostum mane,
kaip paguodžia motina dukters sudaužytą širdį.
Kad pakuždėtum „myliu“,
kaip kuždėjo viens kitam paskendę pelenuos Pompėjos įsimylėjėliai.
Kad palaikytum mane,
kaip palaiko virvės pakaruoklio kaklą.
Kad paimtum mano ranką,
kaip elgeta paima duonos kepalą.
Kad, kad, kad.
Ir dar tūkstantį kartų kad!
Niekad.
evais